Ši apžvalga yra Inreal, SEB banko, COBALT ir CityNow rengtos pusmčeio
ataskaitos dalis.
Tadas Povilauskas prie SEB banko prisijungė 2015 metais. Jis daugiau nei penkiolika metų dirba finansų srityje ir banke yra atsakingas už ekonominių tendencijų analizę, prognoziųmodeliavimą ir analitines įžvalgas. Savo profesionalumu, patirtimi ir giliomis įžvalgomis Tadas Povilauskas prisideda prie SEBbanko raidos ir visuomenės finansinio raštingumo didinimo. Prieš pradėdamasdirbti SEB banke, jis dirbo investicinės bankininkystės ir grūdų prekybos verslo analitiku, įgijo išsamių žinių apiekapitalo ir žaliavų rinkas.Tadas Povilauskas turi Vilniaus Universiteto Ekonominės analizės ir planavimo magistrolaipsnį.
Pirmą pusmetį Lietuvos ekonomika nustebino spartesniu
augimu, negu tikėtasi. Šalies BVP lyginamosiomis kainomis
buvo 2,4 proc. didesnis negu lygiai prieš metus. Nominalus
BVP padidėjo 5,3 procento. Ekonomikos plėtrai teigiamą įtaką
darė sparčiai augęs namų ūkių vartojimas ir geresni pramonės
sektoriaus rezultatai. Lietuvos ekonomikos aktyvumo rodikliai
išliko didžiausi Baltijos šalyse. Prognozuojame, kad antrą
pusmetį metinis ekonomikos pokytis bus panašus ir per visus
2024 m. realus BVP padidės 2,4 procento.
Praėjusiais metais pramonės gamyba mažėjo ir būtentpramonė buvo sektorius, padaręs didžiausią įtaką 2023 metų ekonomikos nuosmukiui. Šiemet pramonės įmonės gaminodaugiau ir jų rezultatai gerėjo, todėl ir sektoriaus įtakaekonomikai buvo teigiama. Apdirbamosios gamybos įmoniųprodukcijos vertė lyginamosiomis kainomis 2024 metų pirmąpusmetį padidėjo 2,4 procento, o pernai buvo nusmukusi 4,5procento. Toks rezultatas buvo vienas geriausių EuroposSąjungoje (ES) ir gerokai viršijo lūkesčius. Latvijoje ir Estijojemetinis pramonės gamybos pokytis liko neigiamas.
Didesnėmis negu pernai gamybos apimtimis galėjo pasidžiaugti Lietuvos chemijos, plastiko, elektronikos, metalogaminių, transporto priemonių dalių gamintojai. Per metussparčiai – apie 20 proc. – augo elektros mašinų ir įrangoseksportas. Šio sektoriaus įmonių daugiausia Kauno irPanevėžio regionuose. Prasčiausiai sekėsi drabužiųsiuvykloms, baldų, popieriaus ir mašinų įrangos gamintojams.Medienos gaminių gamintojų pardavimų apimtis beveiknepasikeitė. Daugelyje ES šalių statybų apimtis šiemet yramažesnė negu pernai, todėl su statybomis susijusių prekiųpaklausa eksporto rinkose tebėra maža. Maisto pramonėsįmonių gamyba stabili kaip ir ankstesniais metais.
Pramonės pasitikėjimo rodikliai pastaraisiais mėnesiais yra
geresni negu prieš metus, tačiau, palyginti su ankstesniais
mėnesiais, yra stabilūs. Daugiau įmonių atstovų negu prieš
metus teigia, kad didins darbuotojų skaičių. Be to, pramonės
įmonių turimos atsargos mažėja. Visa tai rodo, kad pramonės
gamyba artimiausiais mėnesiais neturėtų stipriau keistis ir bus
truputį didesnė negu prieš metus. Tačiau spartesnio augimo
teks palaukti, nes eksporto rinkose ekonominė padėtis vis dar
vangi. Pramonės pasitikėjimo rodikliai euro zonoje įspėja apie
besitęsiantį pramonės nuosmukį regione artimiausiais
mėnesiais. Kita vertus, mažėjančios palūkanų normos ir
atsigaunanti perkamoji galia turėtų daryti teigiamą įtaką prekių
vartojimui Vakarų šalyse.
Pramonės įmonėms pirmą šių metų pusmetį buvo palanku tai,
kad energetikos produktų kainos buvo stabilios. Vidutinė
gamtinių dujų kaina „GET Baltic“ biržoje pirmą pusmetį buvo
29 proc. mažesnė negu pernai tokiu pat metu, o biokuro kaina
biržoje „Baltpool“ per metus susitraukė 24 procentais. Elektros
kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per metus
sumažėjo 11 procentų. Vis labiau didėjo skirtumas tarp
elektros kainų saulėtomis dienos valandomis ir naktimis. Tą
lemia vis dar sparti saulės elektrinių plėtra – vien gaminančių
vartotojų saulės elektrinių suminė galia per pusmetį padidėjo
nuo 290 MW iki 1240 MW. Tiesa, elektros kainos Šiaurės ir
Vakarų Europos šalyse krito labiau, ir tai buvo nepalanku
Lietuvos pramonės įmonėms.
Infliacija Lietuvoje kol kas šiais metais yra stabili ir istoriškaimaža. Liepą metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainųindeksą buvo 1,1 procento. Didžiausią neigiamą įtaką infliacijaimetų pradžioje tebedarė pigesni negu prieš metus energetikos-50-40-30-20-10010202006 m.2007 m.2008 m.2009 m.2010 m.2011 m.2012 m.2013 m.2014 m.2015 m.2016 m.2017 m.2018 m.2019 m.2020 m.2021 m.2022 m.2023 m.2024 m.Pramonės pasitikėjimo rodiklisVartotojų pasitikėjimo rodiklis6LIETUVOS EKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGA 2024 I PUSMETISir maisto produktai. Tačiau po piko 2022 metais atpigusiosenergetikos įtaka infliacijai mažėja, todėl metinė infliacijaartimiausiais ketvirčiais jau bus didesnė. Be to, paslaugostoliau brangsta istoriškai sparčiu tempu dėl augančių darbojėgos sąnaudų ir galimybių jas permesti į galutinę paslaugoskainą. Prognozuojame, kad jau gruodį metinė infliacija bus šiektiek didesnė negu 2 proc., o vidutinė metinė infliacija sudarys1,2 procento. Kitąmet tikimės 3 proc. vidutinės metinėsinfliacijos. Reiktų priminti, kad kitąmet sparčiai didės akcizai irpapildoma CO2 dedamoji degalams. Be to, augs akcizai iralkoholiui bei tabako gaminiams.
Mažmeninės prekybos apyvarta lyginamosiomis kainomisLietuvoje pirmą pusmetį padidėjo 3,2 proc., arba labiau neguvidutiniškai smuko prekyba Europos Sąjungoje. Apyvarta eurais per metus išaugo 6,4 procento. Tai nebuvo netikėtasrezultatas. Nuo praėjusių metų augo gyventojų perkamoji galia,nes pajamos didėjo labiau negu prekių ir paslaugų kainos.Sparčiausiai pirmą pusmetį didėjo vaistinių, kosmetikos,elektrinių buitinių prietaisų, telekomunikacijų įrangospardavimai. Sunkiausiai sekėsi baldų ir apšvietimo įrangos pardavėjams, kurių prekybos apimtis traukėsi. Kita vertus,nepaisant būsto statybų nuosmukio, statybinių medžiagųmažmeninė prekyba lyginamosiomis kainomis liko labai panašikaip ir praėjusiais metais. Maisto, gėrimų ir tabako mažmeninėprekyba lyginamosiomis kainomis pirmą pusmetį augo 3,7procento.Mažmeninės prekybos lyginamosiomis kainomis apyvartaantrą 2024 m. pusmetį turėtų išlikti maždaug 4 proc. didesnėnegu prieš metus. Apyvartos to meto kainomis pokytis busmaždaug 7 procentų. Skirtumas tarp metinio gyventojų pajamųpokyčio ir infliacijos rudenį jau nebebus toks didelis kaip metųpradžioje, bet vis vien liks teigiamas. Jeigu gyventojų lūkesčiailabiau nesuprastės, tai turėtų skatinti vartojimą. Vartotojųlūkesčiai Lietuvoje ir toliau istoriškai labai dideli. Liepą jietebebuvo optimistiškiausi iš visų Europos Sąjungos šalių.
Dėl mažėjančių palūkanų normų gyventojai, turintys paskolų,
galės daugiau vartoti arba taupyti. Beje, pirmą pusmetį bent jau
namų ūkių indėlių prieaugis 8,1 proc. rodo, kad namų ūkiai
šiemet taupo daugiau negu pernai. Didelę įtaką gyventojų
lūkesčiams turi valdžios politika. Pavyzdžiui, praėjusių metų
pabaigoje priimti sprendimai nuo šių metų stipriai didinti
vidutinę senatvės pensiją ar neapmokestinamųjų pajamų dydį
padėjo pagerinti mažiausias pajamas gaunančių asmenų
finansinę padėtį. Rudenį valdžia pristatys kitų metų biudžetą ir
nuo jo nemažai priklausys, kaip metų pabaigoje keistis
vartotojų lūkesčiai. Didelė tikimybė, kad kitąmet valdžia nebus
tokia dosni kaip šiemet nepaisant rudenį įvyksiančių Seimo
rinkimų.
Pirmą pusmetį paslaugų sektoriaus įmonių rezultatai nejudėjo
ta pačia kryptimi. Sunkiausiai sekėsi maitinimo ir gėrimų
tiekimo veikla besiverčiančioms įmonėms, nes kainų nepavyko
padidinti tiek, kiek augo PVM tarifas ir didėjo darbo užmokesčio
sąnaudos. Reiktų priminti, kad sausio 1 d. buvo sugrąžintas nuo 9 iki 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio maitinimo
paslaugoms tarifas.
Apgyvendinimo paslaugas teikiančių įmonių rezultatai pirmą pusmetį buvo kiek geresni negu prieš metus. Nakvynių
skaičius padidėjo tik 1,4 procento. Panašiai augo ir
apsistojančių lietuvių, ir užsieniečių skaičius. Lietuva kartu su
kitomis Baltijos šalimis lieka vienos iš nedaugelio valstybių ES,
kur užsienio turistų skaičius nėra grįžęs į priešpandeminį lygį.
Vargu ar šių metų pabaiga apgyvendinimo sektoriui atneš
didesnių teigiamų pokyčių. Bet vėliau, sumažėjus geopolitinei
rizikai, Lietuva ir visas Baltijos šalių regionas turi daug
galimybių sėkmingai pritraukti daugiau užsienio turistų.
Kol kas Valstybės duomenų agentūra dar nėra paskelbusi
antro ketvirčio vidutinio darbo užmokesčio šalyje duomenų,
tačiau metinis pokytis veikiausiai buvo tik truputį mažesnis
negu pirmą ketvirtį, kuomet metinis pokytis sudarė 10,3
procento. Po mokesčių vidutinis darbo užmokestis buvo 9,3
proc. didesnis negu prieš metus. Atlyginimai valstybės
sektoriuje šiemet auga sparčiau negu privačiame sektoriuje.
Darbo užmokestis šiemet didėja lėčiau negu pernai ar užpernai, tačiau tai vis vien istoriškai spartus tempas. Ypač
atsižvelgus į tai, kad nominalus BVP šiemet auga tik kiek
daugiau negu 5 procentais. Darbo užmokesčio dalis BVP
struktūroje jau yra ne tik istoriškai rekordinė, bet pagal ją
Lietuva jau artėja prie ES lyderių. Tokia tendencija, kai darbo
užmokestis auga gerokai sparčiau negu vieno darbuotojo
sukuriama pridėtinė vertė, nėra tvari ir tai verčia atsargiau
prognozuoti algų augimą artimiausiais metais.
Prognozuojame, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis prieš
mokesčius didės 9,4 proc., kitąmet 8,1 procentais. Pokytis
kitąmet labai priklausys nuo valdžios sprendimų dėl valdžios
sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio pokyčių kitąmet. Apie
juos sužinosime tik spalio mėnesį, kai bus pateiktas kitų metų
biudžeto projektas. Tvirčiau galima prognozuoti tai, kad kitąmet
veikiausiai 12,3 proc., arba sparčiau negu šiemet, didės
minimali mėnesio alga Lietuvoje.
Kadangi prognozuojame, kad šiemet vidutinė metinė infliacija
Lietuvoje bus 1,2 proc., realusis darbo užmokesčio pokytis bus
apie 8 procentų, ir tai yra istoriškai daug. Kitąmet realus darbo
užmokestis augs maždaug 5–6 procentais arba tokiu tempu,
koks mūsų šalyje būdavo iki pandemijos.
Šiemet birželį Europos Centrinis Bankas (ECB) pirmą kartą
šiame palūkanų normų cikle 25 proc. punktais sumažino
bazines palūkanų normas. Nuo tada palūkanų norma už
Centriniame Banke laikomus komercinių bankų indėlius yra
3,75 procentai. Prognozuojame, kad ECB šiemet palūkanų
normą mažins dar du kartus ir metų pabaigoje ji bus 3,25
procento. Jeigu faktinė infliacija ir atnaujintos prognozės bus
mažesnės, negu tikimasi dabar, galime sulaukti ir trijų
mažinimų šiais metais. Kitąmet prognozuojame keturis
palūkanų normų mažinimus ir 2025 m. pabaigoje bazinės
palūkanų normos galėtų siekti 2,25 procento.
Statybų sektoriaus įtaka šalies ekonomikai šių metų pirmą
pusmetį išliko teigiama. Statybos darbų lyginamosiomis
kainomis Lietuvoje buvo atlikta 6,2 proc. daugiau negu prieš
metus. Didžiausią teigiamą įtaką tokiam rezultatui turėjo 26
proc. didėjusi inžinerinių statinių statybos apimtis. Tai susiję su
didesnėmis investicijomis į transporto ir elektros tinklų
infrastruktūrą. Tačiau pastatų statybos darbų šiemet atlikta 7
proc. mažiau. Traukėsi ir negyvenamosios, ir gyvenamosios
paskirties pastatų statybos darbų apimtis. Tokios tendencijos
nenustebino, nes tokius galimus pokyčius jau pernai rodė
išduotų statybos leidimų bei pradėtų statyti statinių duomenys.
Šiemet antrą pusmetį išliks tokios pat tendencijos: metinis
inžinerinių statinių statybos darbų pokytis liks teigiamas, o
pastatų statybos – neigiamas. Tačiau kitąmet pokyčių kryptis
gali keistis – sunku tikėtis, kad inžinerinių statinių statybos
apimtis kitąmet dar didės, tačiau realu sulaukti, kad
gyvenamosios paskirties pastatų statyba atsigaus, jeigu pasiteisins lūkesčiai dėl didesnės būsto paklausos pirminėje
rinkoje.
Kitąmet laukiame truputėlį spartesnio negu šiemet Lietuvos
ekonomikos augimo, kurį labiausiai turėtų skatinti augsiantis
namų ūkių vartojimas, atsigausiančios investicijos ir eksportas.
Didžiausią grėsmę augimo prognozei ir toliau kels geopolitiniai
įvykiai.
